Maršrutas Strėvos upe (Elektrėnų sav. –Kaišiadorių r.)

Atkarpa: ~38 km

Semeliškės – Pastrėvys – Elektrėnai –Žiežmariai

Maršrutas Musės upe (Širvintų rajonas)

Atkarpa: ~28 km

Vilnius-Panevėžys autostrada – Musninkai – Čiobiškis

Maršrutas Širvintos upe (Širvintų r. – Ukmergės r. – Jonavos r.)

Atkarpa: ~84 km

Širvintos – Šventosios upė



Maršrutas Širvinta

Svarbiausios lankytinos vietos

Apie Širvintą

Širvintos upės maršruto ilgis – 83,5 km. Turistai gali rinktis 1–4 dienų trukmės žygius.  Galimi maršrutai: Viesos – Družai (11 km); Viesos – Vindeikiai (25 km); Družai – Vindeikiai (14 km); Vindeikiai – Liukonys (20 km); Liukonys – Mančiušėnai (12 km); Liukonys – Paširvinčiai (14 km); Liukonys – Sližiai (19 km); Liukonys – Upninkai (26 km); Mančiušėnai – Upninkai (14 km). Širvintos upė – ilgiausias ir gražiausias Šventosios intakas (128 km), besidriekiantis per 3 rajonus: Širvintų, Ukmergės ir Jonavos. Upė labai vingiuota. Vidutinis nuolydis – 1,32 m/km; vagos plotis – 10-12 m, vidutinis gylis – 0,8-1,2 m. Kliūtys: rėvos, seklios brastos, dideli akmenys, staigūs posūkiai. Upės vanduo švarus, o krantai mažai apgyvendinti, todėl lengva rasti vietą stovyklavietei. Į Širvintą įteka daugybė intakų. Kai kuriuos  jų per krantuose suvešėjusius medžius ir krūmokšnius sunku net pastebėti – jie maža srovele įsruvena. Plaukiant nuo Širvintų, praplaukiama keletas didesnių gyvenviečių: Širvintų, Zosinos, Družų, Vindeikių, daug mažesnių kaimelių, vienkiemių.

Mantinionių piliakalnis

Piliakalnio šlaitai – apie 20 m aukščio, vietomis nuslinkę ir pasmukę, apaugę lapuočiais medžiais ir krūmais.

Lapšių dvaro rūmai

Lapšių palivarkas minimas 1816 m. Ukmergės pavieto bajorų reviziniame surašyme. Lapšių dvaras minimas 1845–1847 m. inventoriuose. Po Antrojo pasaulinio karo dvaras pradėjo nykti, sovietmečiu jame buvo įrengtas grūdų sandėlis.
2001–2003 m. dvaro rūmai sutvarkyti dabartinių savininkų lėšomis. Restauruoti rūmai, svirnas, arklidė su garažu.

Pasodninkų piliakalnis

Pasodninkų piliakalnis, vadinamas Batareika, datuojamas II tūkstantmečio pradžia.

Liukonių mitologiniai akmenys

Šalia Liukonių kryžiaus yra du akmenys. Pasakojama, kad tai akmenimis pavirtę Liukonių dvaro liokajai (Jonas ir Povilas). 

Marijos akmuo

Granito akmuo su smailiadugniu dubeniu, vadinamas Marijos akmeniu. Kalbama, kad jo dubenyje susirinkęs vanduo turėjęs stebuklingų galių – kas juo nusiprausdavęs, tas pagydavęs. Jo stebuklingos galios dingusios, kai ponia jame išmaudė apakusį šuniuką.

Liukonių dvaras

Nuo XVIII a. II pusės iki XX a. pr. dvaras buvo Kosakovskių nuosavybė (1779 m. dvarą nupirko LDK karo ir politikos veikėjas Simonas Kosakovskis (1741–1794)). Jam mirus, dvarą valdyti perėmė sūnėnas generolas Juozapas Kosakovskis (1772–1842). Viena iš svarbiausių dvaro  vietų buvo paminklas arkliui (generolo kovos žirgui), jame surašyti ir mūšiai, kuriuose žirgas dalyvavo. Iš XIX a. pirmosios pusės dvaro pastatų liko tik mūriniai perstatyti rūmai, senas parkas, alėja. 1958 m. parkas paskelbtas valstybės saugomu, o 1986 m. priskirtas prie vietinės reikšmės gamtos paminklų.

Maskoliškių piliakalnis

Maskoliškių piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu.

Širvintos kraštovaizdžio draustinis

Širvintos kraštovaizdžio draustinis įsteigtas, siekiant išsaugoti Širvintos upės slėnio kraštovaizdį su raiškiomis erozinėmis formomis, žiobrių nerštavietes.

Mančiušėnų piliakalnis

Mančiušėnų piliakalnis įrengtas Širvintos dešiniojo kranto slėnio pakraštyje esančios kalvos vakarinėje dalyje. Datuojamas I tūkstantmečiu. Piliakalnio papėdėje (0,5 ha plote) yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos keramikos. 0,2 km į pietvakarius nuo piliakalnio yra  Milžinkapiu vadinamas Mančiušėnų kapinynas.