Maršrutas Strėvos upe (Elektrėnų sav. –Kaišiadorių r.)

Atkarpa: ~38 km

Semeliškės – Pastrėvys – Elektrėnai –Žiežmariai

Maršrutas Musės upe (Širvintų rajonas)

Atkarpa: ~28 km

Vilnius-Panevėžys autostrada – Musninkai – Čiobiškis

Maršrutas Širvintos upe (Širvintų r. – Ukmergės r. – Jonavos r.)

Atkarpa: ~84 km

Širvintos – Šventosios upė



Maršrutas Muse

Svarbiausios lankytinos vietos

Musninkai

Musninkai – miestelis prie Musės upės. Žinoma, kad jau 1422 m. čia buvęs dvaras, tuo metu priklausęs Kristinui Astikui Astikaičiui, vienam žymiausių Vytauto Didžiojo bajorų.

Musninkų Švč. Trejybės bažnyčia

Neogotikinė Musninkų Švč. Trejybės bažnyčia stovi miestelio centre, tarp aukštų medžių. Bažnyčios šventoriuje palaidotas Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras Alfonsas Petrulis (1873–1928).

Musninkų varpinė

Musninkų varpinė. Musninkų miestelyje 1868 m. iš nugriautos senosios medinės bažnyčios medžiagų pastatyta varpinė, po kuria įrengtas dvarininko M. Podbereskio šeimos kapas. Architektūros istorikų nuomone, varpinė yra viena archajiškiausių visoje Aukštaitijoje.

Musninkų istorijos ir kraštotyros muziejus

Musninkų vidurinės mokyklos istorijos ir kraštotyros muziejuje saugomi mokyklos istoriją, renginius iliustruojantys eksponatai. Mokyklos kieme – rašytojui Ignui Šeiniui atminti pastatytas paminklas – ąžuolinė smuikuojančio Kuprelio skulptūra (aut. tautodail. I. Užkurnys).

Barboros koplytėlė

Barborai Radvilaitei atminti dar XVI amžiuje Musninkuose buvo pastatyta baroko stiliaus koplytėlė. XVIII amžiuje senosios vietoje pastatydinta dabartinė mūrinė Barboros koplytėlė, išlikusi iki šių dienų. 1986 m. koplytėlėje pastatytos pagal skulptoriaus Gedimino Karaliaus projektą sukurtos senųjų skulptūrų kopijos.

Lietuvos karių kapai Musininkuose

Musninkuose yra dvejos kapinės – senosios ir naujosios. Senosios – apie 1 km į šiaurę nuo bažnyčios, prie kelio, vedančio į Vindeikius. Prie bendro kapinių ploto buvo prijungtas ir Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapų plotelis. Naujosios kapinės – į vakarus nuo miestelio.

Musninkų senosios žydų kapinės

Musninkų senosios žydų kapinės netoli Kernavės kelio, prie Musės upės slėnio. Kapinės užima didelį plotą, yra išlikę daug senų akmeninių paminklų. Šalia vartų – tamsaus granito stela, Dovydo žvaigžde ir įrašais jidiš ir lietuvių kalbomis.

Piliakalnis, vadinamas Barsukynės kalnu

Piliakalnis, vadinamas Barsukynės kalnu. Piliakalnis yra 0,4 km į šiaurės vakarus nuo Musninkų–Čiobiškio kelio, 0,2 km į pietvakarius nuo Grebliaučiznos kaimo pietvakarinio pakraščio ir 50 m į pietryčius nuo Musės upės kairiojo kranto, jos slėnyje.

Ilgojaus akmuo

Ilgojaus akmuo – tai natūralus Musės upėje gulintis riedulys, maždaug 2,8 x 2,45 m dydžio, 1,05 m aukščio nuo vandens paviršiaus. Akmens viršus nelygus, išvagotas natūralių įdubimų, kurie žmonių laikomi „žmogaus, karvės ir avies pėdomis“. Pasakojama, kad ant šio akmens burtininkė velėdavo milą.

Lapelės

Sena istorija pasakoja, kad šioje vietoje gyvenusių žmonių gryčios buvo išsimėčiusios viena nuo kitos dideliu atstumu, kaip nuo medžio nukritę ir tolyn vėjo blaškomi lapai. Kiti pasakoja, esą čia gyvenę pavieniai žmonės, ošę miškai, krūmynuose buvę daug lapių. Taip ir atsiradęs šios vietovės pavadinimas. 2 km į pietvakarius nuo Lapelės kaimo yra Budelių kraštovaizdžio draustinis (407 ha), įsteigtas 1992 m., siekiant išsaugoti Neries žemupio vingio kraštovaizdį ir archeologinius paminklus. 

Janionių piliakalnis

Janionių piliakalnis, vadinamas Pikuolio kalnu, yra kaimo pietvakarinėje dalyje, 3 km į šiaurės rytus nuo Čiobiškio, prie Musės ir Kaimenos santakos. Datuojamas I tūkst.–II tūkst. pr.

Čiobiškis

Čiobiškis įsikūręs Neries ir Musės upių santakoje. Miestelis garsėja šimtamete istorija, nuostabia panerio gamta, architektūros paminklais.

Čiobiškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Čiobiškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia netoli Musės ir Neries santakos pastatyta 1810–1816 m. Joje yra fundatoriaus Jono Krizostomo Pilsudskio portretas, XIX a. šventų apaštalų paveikslai. Šventoriuje stovi mūrinė varpinė.

Buv. Čiobiškio dvaro sodyba

Buv. Čiobiškio dvaro sodyba įkurta Musės ir Neries santakoje. Vėlyvojo klasicizmo stiliaus sodyba statyta XVIII a. pab. (archit. L. Stuoka-Gucevičius). Tai vienaaukščiai pastatai su klasicizmui būdingu dviejų aukštų keturių kolonų portiku viduryje. Nuo 1923 m. dvare veikė vaikų prieglauda, pradinė mokykla, Antrojo pasaulinio karo metu čia buvo vaikų namai, 1945 m. veikė partizanų štabas.

Čiobiškio tiltas

Per Musės upę 1933 m. pastatytas arkinis tiltas, pavadintas Atlanto nugalėtojų lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno vardu. Tiltas restauruotas. 

Skulptūrų parkas „Malinauskų takas“

Povilas Malinauskas – sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas, senųjų amatų drožybos, kalvystės puoselėtojas, daugelio parodų, seminarų dalyvis, skulptūrų parko „Malinauskų takas“ kūrėjas.
Vilties g., Čiobiškis, mob. 8 610 10 450, povilaswoodmaster@gmail.com

Čiobiškio malūnas

Čiobiškyje, šalia tilto per Musę, stovi vandens malūnas, statytas 1900 m. Išlikusi technologinė įranga šiuo metu jau nebenaudojama. Vienaaukštis malūnas stačiakampio plano, su cokoliniu aukštu, dvišlaičiu stogu, dengtu skiedromis, stačiakampėmis langų angomis.

Čiobiškio urvas

Čiobiškio urvas unikalus tuo, kad vienintelis šalyje yra kvartero, maždaug prieš 1,8 mln. metų prasidėjusio geologinio periodo, dariniuose. Smiltainio klode tekančio upeliuko suformuotos griovos šlaite susidaręs urvas yra 9 metrų ilgio. Iš pradžių jis siekia 1,5 m, o einant gilyn visiškai sumažėja. Urvo viduje yra 2 susisiekiantys įėjimai, kuriuose daug mažų atšakų, kairėje nuo įėjimo yra „kolona“. Dėl gamtinių sąlygų jautrumo Čiobiškio urvas netinkamas turistams lankyti, be to, tai yra labai pavojinga.

Čiobiškio keltas

Čiobiškio keltas, technikos paminklas, tai srovės varomas lyninis keltas, kuriame nėra nei motorų, nei irklų, tik tvirtas plieninis lynas prilaiko keltą, o stipri Neries upės srovė nuneša jį į kitą krantą. Keltas, jungiantis Čiobiškį su kitu Neries krantu, veikia šiltuoju metų laiku (mob. 8 610 42 112, www.ciobiskiokeltas.lt, ciobiskiokeltas@gmail.com).